Šiaurės ministrų taryba: seksualinio priekabiavimo išgyvendinimas – būtina lyčių lygybės sąlyga
Virginija Šidlauskienė
Šiaulių universiteto lyčių studijų centras
Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras vykdo vieną iš projekto finansuojamo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą 2018–2021 metams, veiklų: įsipareigota parengti praktines rekomendacijas dėl diskriminacijos dėl lyties prevencijos darbovietėje.
2019 rugsėjo 17-19 d. Reikjavike (Islandija) Šiaurės šalys, vadovaujant Islandijai Šiaurės ministrų taryboje, organizavo konferenciją „#METOO: Moving Forward“. Konferencijoje dalyvavo 800 delegatų ir per 80 pranešėjų, įskaitant aktyvistes, politikes ir ekspertus, tokius kaip Roxane Gay, Liz Kelly, Marai Larasi ir Cynthia Enloe, Šiaurės šalių vadovybės atstovai, atsakingi už lyčių lygybės įgyvendinimą ir pabrėžę apie netikėtą, net epideminį, seksualinio priekabiavimo reiškinio paplitimą. #MeToo reiškiniai Šiaurės šalims tapo rimta žinia ir valstybių ministrai pripažino, kad „laikas keltis“, t. y. vyriausybėms, įstatymų leidėjams, darbo taryboms, profesinėms sąjungoms reaguoti į šį menkai viešintos, „pilkosios zonos“ problemą. Konferencija priminė kritinės minties, praktinių sprendimų ir tikslingų veiksmų dalijimosi festivalį, kuriame Šiaurės šalys pristatė savo šalių iniciatyvas, praslinkus 2 metams nuo #MeToo judėjimo pradžios, įveikiant seksizmą, seksualinį priekabiavimą ir kitas diskriminacijos formas dėl lyties. Islandijos ministrė pirmininkė Katrín Jakobsdóttir atidarė konferenciją. Garsioji JAV politinė veikėja, profesorė ir autorė Angela Davis skaitė pagrindinį pranešimą apie #MeToo judėjimo poveikį. Dalyvavo ir vos nuo 14 metų patekusi į sugardating (kontroversiška santykių forma, kurios abipusė nauda ir bendras sutarimas tarp dviejų asmenų – pagyvenusio dosnaus lepintojo ir savo vertę žinančios mergaitės) situaciją pakliuvusi Amanda Bergstrom (dabar 20 metų amžiaus), žmogaus teisių aktyvistė Emma Holsten 2011 m. nukentėjusi nuo savo draugo nekonsensusinės pornografijos.
Konferencijoje dalyvavusios V. Šidlauskienės pastebėjimu MeToo judėjimas Šiaurės šalyse inicijavo eilę veiklų, nes vieningai tariamasi Šiaurės Ministrų taryboje ir laikomasi nuostatos, kad seksualinio priekabiavimo išgyvendinimas yra lyčių lygybės prielaida. Apžvelgiant Šiaurės šalių veiklą, pastebimas veiklos įvairovės išgryninimas ir šaliai tinkančių priemonių įgyvendinimas.
Danijoje detalizuoti įstatymai dėl seksualinio priekabiavimo ir patyčių (pvz., seksistinio žargono) darbovietėse, padidintas žalos dydis nukentėjusiems ir patvirtintos naujos rekomendacijos darbdaviams, kuriose numatytos net sankcijos tiems, kurie priekabiauja, tyčiojasi, žemina ar baugina. Danijos vyriausybė pasirinko muzikos festivalius, kurių metu svarstomos seksualinio priekabiavimo problemos. Tokie svarstymai tampa seksualinio priekabiavimo atvejų užkardymo priemone tuose pačiuose muzikos festivaliuose (!)
Suomijos naujoji vyriausybė įsipareigojo skirti pakankamą resursų ir gebėjimų kiekį, įveikiant sisteminį priekabiavimą ir grasinimus, bus atliekamas diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų stebėjimas. 2018 m. Suomija parengė ir tūkstančiams darbdavių išplatino rekomendacijas kaip intervenuoti seksualinį priekabiavimą darbovietėse. Rekomendacijos įgyvendinamos ir koordinuojamos ministerijos su plačiu darbdavių, darbuotojų, regioninių institucijų ir organizacijų tinklu. Parengta ataskaita apie priekabiavimą ir kitokį netinkamą elgesį teatro ir kino industrijoje.
Islandijos ministras pirmininkas patvirtino ekspertų grupę, kurios tikslas nagrinėti teismų procedūras, jas tobulinti ieškant kaip koordinuoti veiksmus tarp skirtingų valdymo sektorių, išgyvendinant smurto dėl lyties praktikas. Ekspertų grupės dėmesio centre – kibernetinis priekabiavimas ir smurtas. Atlikta unikali plačios Islandijos moterų imties (32000) studija apie traumos poveikį moterų sveikatai. Islandijos dėmesio centre – priemonės išgyvendinant seksualinį priekabiavimą sporte, darbe su jaunimu ir didžiausią seksualinio smurto riziką patiriančiomis moterimis, atvykusiomis iš užsienio. Neseniai Islandijos universiteto tyrėjai, inspiruojami Islandijos socialinės apsaugos ministerijos, atliko seksualinio priekabiavimo paplitimo tyrimą darbo rinkoje. Nustatyta, kad vyrai vadovai seksualiai priekabiauja 30 kartų dažniau nei vadovės moterys;
moterys seksualinį priekabiavimą patiria 4 kartus dažniau nei vyrai; 21% atveju seksualinis priekabiavimas tęsiasi daugiau nei metus ir paplitęs visose amžiaus grupėse – tai vyksta ir paauglystėje, ir brandžiame amžiuje.
Norvegijos parlamentas, palengvino ir atpigino kreipimosi į teismą procedūras ir įsteigė žemo slenksčio paslaugą seksualinio priekabiavimo atvejams. Suaktyvinta įmonių, organizacijų ir, ypač švietimo įstaigų, veikla ir atskaitomybės įsipareigojimai, rengiant kasmetines ataskaitas apie veiklą vykdomą organizacijoje išgyvendinant neetišką ir diskriminuojantį elgesį. Norvegijos dėmesio centre: 1) švietimo darbuotojų kompetencijų kokybės plėtojimas išgyvendinant seksualinį priekabiavimą; 2) energingos pastangas ir priemonės įveikti priekabiavimą gynybos pajėgose.
Švedija skiria lėšų ir esminį dėmesį kreipia į lytinio švietimo stiprinimą ir tobulinimą, stengiamasi keisti ugdymo turinį, įtraukiant lytiškumo supratimo, santykių tarp lyčių lavinimą ir išgyvendinti patyčias, užkertant kelią seksualiniam priekabiavimui ir smurtui. Bendradarbiaujama su visuomeninėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir mokyklų tarybomis. Išskirtinis Švedijos strategijos bruožas – rinkti duomenis apie seksualinį priekabiavimą, komunikuoti mokslines žinias apie šį žeminantį reiškinį. Švedijos lyčių lygybės agentūrą skleidžia žinias, kuria ir komunikuoja metodus kaip padėti vaikams ir jaunuoliams atsispirti patyčioms bei apsisaugoti nuo seksualinio smurto. Nuo 2018 m. įsigaliojo nauji įstatymai dėl seksualinių nusikaltimų, t. y. jei lytinis aktas vykdomas asmenims savanoriškai nesusitarus, gali būti pareikštas kaltinimas prievartavimu ir asmuo gali būti nuteistas. 13-25 metų mokiniams ir jaunuoliams parengta interaktyvi internetinė platforma su mokomąja medžiaga mokytojams, aiškinanti naujuosius įstatymus dėl seksualinių nusikaltimų. Socialiniai darbuotojai mokomi kaip dirbti su pažeidžiamomis grupėmis (neįgalieji, pagyvenę žmonės, prostitucijos ar prekybos žmonėmis situacijoje esantys, vartojantys alkoholį ar narkotikus), kurios dažniausia patiria seksualinį smurtą. Darbdaviams sukurta skaitmeninė platforma, pateikianti informaciją ir padedanti darbdaviams įmonėse ir organizacijose preventuoti ir tinkamai reaguoti į seksualinio priekabiavimo atvejus.
Kyla daug minčių: kas įvyko Lietuvoje praėjus dvejiems metams po #MeToo pradžios, kokie mūsų šalies pasiekimai, kokia situacija mano organizacijoje, kiekvienoje darbo vietoje, kaip etiškai aš elgiuosi ir kokia kultūrinė kaita turėtų vykti? Koks savalaikis pokytis galėtų būti realizuotas konstruojant bendrojo ugdymo turinį mokykloms įveiklinti realias seksualinio priekabiavimo, smurto ir diskriminacijos prevencijos temas visoje švietimo sistemoje?
Lietuvoje nuvilnijo ir užgeso #MeToo banga, jokių sisteminių pokyčių neįvyko, personalizuoti atvejai paviešinti, bet dauguma jų socialiai pasmerkti „kaip neįrodomi“, seniausiai įvykę, kadangi seksizmas mūsų visuomenėje yra įsišaknijusi norma ir nėra traktuojama kaip patriarchalios visuomenės problema. Koks poveikis aukštosioms mokykloms, žinant, kad pagal J. Vveinhardt ir mūsų tyrimus, studentai neturi socialių gebėjimų šiai problemai įveikti, nes jie nesuvokia seksualinio priekabiavimo patyrimo ir pasyviai reaguoja (K. Žardeckaitė-Matulaitienė)? Ar mums tai rūpi, kai neoliberalūs vėjai siautėja universitetuose ir mūsų ugdomi specialistai neįgauna kai kurių socialinių kompetencijų?
JAV politinė veikėja Angela Devis: „I am no longer accepting the things I cannot change. I am changing the things, I cannot accept“.
Šis straipsnis parengtas remiant Šiaurės ministrų tarybos finansinei paramai. Už šio straipsnio turinį atsakingi tik šio projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.