Moterys – tai daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. O kiek iš jų priima sprendimus? Deja, kol kas nedaug, todėl situaciją reikia keisti. Nesubalansuotas atstovavimas politikoje, kur priimami svarbiausi sprendimai, stabdo visuomenės bei demokratijos vystymąsi. Šia iniciatyva buvo įkurti neformalūs politikių klubai. Po bendra vėliava susitelkusių įvairių politinių partijų atstovių tikslas – žadinti Lietuvoje moterų iniciatyvą, plėtoti demokratiją, formuoti teigiamą moters politikės įvaizdį bei siekti lygių galimybių politikoje.
Kauno moters užimtumo informacijos centras (KMUIC) kartu su partneriais įgyvendina Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 m. programos priemones, skirtas skatinti vienodas moterų ir vyrų galimybes užimtumo ir darbo srityje, siekti subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas, didinti moterų ir vyrų lygybės institucinių mechanizmų efektyvumą. Viena iš programos priemonių veiklų – užtikrinti moterų politikių klubų tinklo veiklą visuose Lietuvos regionuose bei suaktyvinti jų dalyvavimą politikoje vietiniame ir nacionaliniame lygmenyje.
Didinant moterų politikių sąmoningumo lygį bei darant įtaką politiniams sprendimams lyčių lygybės srityje nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų ir suteikiant daugiau pasitikėjimo, buvo surengtos 9 apskrito stalo diskusijos skirtinguose Lietuvos regionuose, kuriose dalyvavo moterų politikių klubų tinklo narės, politikės iš įvairių politinių partijų, turinčios skirtingą patirtį politikoje bei kandidatuojančios į LR Seimą, savivaldybių tarybos narės. Politiškai aktyvios moterys, kurių ne viena dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų ar neformalių politinių klubų veikloje, diskutavo apie susiklosčiusią padėtį visuomenėje, trukdančią moterims siekti politinės karjeros, būti matomomis ir vertinamomis ne už jų išvaizdą, bet už užimamas pozicijas ir jų nuopelnus. Kadangi kvotoms Lietuvoje dar visuomenė nėra pasirengusi, buvo diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima būtų pasiekti geresnį lyčių balansą politikoje. Moterys dalijosi idėjomis kokiais būdais būtų galima suaktyvinti moterų tiesioginį ir netiesioginį dalyvavimą politikoje, tiek vietiniame, tiek nacionaliniame lygmenyje, kadangi ir pačios moterys nėra ypač linkusios eiti į politiką, ir rinkėjai nelinkę balsuoti už moteris kandidates. Buvo svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant padidinti visuomenės sąmoningumą balsuoti už to vertas kandidates moteris rinkimuose.
Diskusijose dalyvavusi ekspertė, moterų teisių asociacijos valdybos pirmininkė, lyčių lygybės ekspertė, prof., habil. dr. Žaneta Simanavičienė, buvusi Kauno politikių klubo „MILDA“ prezidentė, pažymėjo, kad tikrai toli gražu ne visos partijos savo rinkimų sąrašuose moteris reitinguoja atsižvelgdamos į politinės demokratijos principus. Todėl moterys vieningai išreiškė susirūpinimą dėl moterų užimamų gan žemų pozicijų partijų rinkimų sąrašuose. Tai atsispindi 2016 m. vykusiuose LR Seimo rinkimuose. Lyginanat su 2012 moterų skaičius sumažėjo (2012 metais LR Seime buvo 33 moterys, t.y. 24 proc. nuo bendros LR Seimo sudėties, dabar – 30 moterų, t.y. 21 procentas). Visų didžiųjų Lietuvos partijų daugiamandatės apygardos kandidatų sąrašų priekyje vyrų buvo ženkliai daugiau negu moterų, tai rodė 15min. atlikta sąrašų pasiskirstymo pagal lytį analizė.
Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
