Smurtas artimoje aplinkoje yra daugialypė problema, apimanti ne tik fizinį smurtą, bet ir psichologinį, ekonominį smurtą, įvairias kontrolės formas. Seksualinis smurtas namų irgi neaplenkia, smurtautojais tampa intymūs partneriai. Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu.
Kas yra galios ir kontrolės ratas?
Iš smurtinių santykių išeiti yra sunku, nukentėję asmenys tarsi patenka į siaubo ratą. Smurtautojas (-a) pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas (-a) įbauginti partnerę (-į) ir priversti paklusti jo (-s) valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti. Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.
Dažniausiai smurtas artimoje aplinkoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai: įtampos augimas, smurto proveržis ir medaus mėnuo.
Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol kenčiantis asmuo pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui – Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) visada ištiesia pagalbos ranką.
Vieno atsakymo, kaip išeiti iš smurto rato, nėra, nes kiekviena situacija yra unikali, o paprastas sprendimas neegzistuoja. Tačiau pirmas ir esminis žingsnis yra pripažinti ir atpažinti smurtą.
Smurto rūšys ir jų atpažinimas
Lengviausia atpažįstama ir geriausiai žinoma smurto forma – fizinis smurtas. Tai fiziniai sužalojimai, žala sveikatai, skausmo sukėlimas ir įvairios kitos fizinės kančios. Fizinį smurtą atpažinti lengviausia, nes jis palieka žaizdas, žymes, traumas. Visgi, smurtaujantys asmenys žino, kur taikyti, kad sužalojimai nebūtų visiems matomi. Jei įtariate, kad jūsų artimasis patiria fizinį smurtą, stebėkite jo elgesį, emocinę būklę. Pasikeitę žmogaus įpročiai smurtą gali išduoti.
Vis dėlto, smurtas pasireiškia ne tik fiziniais išpuoliais. Tai gali būti ir psichologinis, ir seksualinis bei ekonominis smurtas.
Psichologinis smurtas nepalieka fizinių sužalojimų, tačiau yra ne ką mažiau pavojingas. Psichologinio smurto veiksmai siekia paveikti kito žmogaus psichiką jį gąsdinant, grąsinant, meluojant, keliant ultimatumus. Tai gali būti ir nuolatinė kritika, žeminimas įžeidinėjimas. Žmogaus laisvė ribojama gąsdinant, kad atsitiks kažkas negero, jei šis kreipsis pagalbos, susitiks su draugais ar šeima. Tokiu būdu, kaip ir naudojant kitas smurto formas, prarandama lygybė tarp žmonių.
Kaip tokį smurtą atpažinti? Nors psichologinis smurtas gali atrodyti įvairiai, ji visais atvejais sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
Seksualinis smurtas, tai bet kokia seksualinė veikla be sutikimo, prieš žmogaus valią arba be jo informuoto sutikimo. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, priekabiavimą, seksualinę prievartą ir išprievartavimą. Seksualinis smurtas gali tykoti ir virtualioje erdvėje – tai nepageidaujamos apnuogintų lytinių organų nuotraukos ar nepageidaujamos seksualinio pobūdžio žinutės, prieš žmogaus valią išplatintos jo intymios nuotraukos. Seksualinė prievarta yra asmens fizinių ir emocinių ribų pažeidimas, iššaukiantis emocines bei fizines pasekmes, galintis sukelti ilgalaikę traumą.
Atpažinti seksualinį smurtą galite pajautę, kad seksualine veikla užsiimate prieš savo valią, visai to nenorėdami. Lytiniai santykiai ar kita intymi veikla nėra pareiga ir nei santykiai, nei santuoka prievolės nesukuria. „Ne“ turi būti gerbiamas visais atvejais.
Galiausiai, ekonominis smurtas yra susijęs su finansų ar finansinės padėties kontrole. Smurtaujantis asmuo gali neleisti dirbti ar atiminėti pajamas, slėpti tikrąją šeimos finansinę padėtį, versti prašyti pinigų savo būtiniausioms reikmėms. Esant ekonominiam smurtui finansiniai sprendimai priimami vienvaldiškai, o bandymai užsidirbti savarankiškai yra draudžiami.
Smurtaujantis asmuo tikslingai kuria aukos finansinę priklausomybę ir taip įgyja dar daugiau galios. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar santykiuose galima diskutuoti apie pinigus, ar netenka jų prašyti ar slėpti savo pajamų.
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje
Lietuvoje tarp smurto artimoje aplinkoje – daugiau nei 85 proc. moterų. Moterys paprastai nukenčia nuo vyrų – tokių atvejų daugiau nei 90 proc. Absoliuti dauguma moterų dažniausiai nukenčia nuo vyrų, su kuriais jos susijusios partnerystės ryšiais (nuo esamo ar buvusio sutuoktinio, partnerio), o vyrai didžiąja dalimi nukenčia nuo kitų vyrų – nuo brolio, sūnaus, dėdės, senelio, anūko, kito giminaičio. Visgi, vyrai nukenčia ir nuo partnerių, nepriklausomai nuo jų lyties.
Moterys turinčios negalią smurtą patiria 2-5 kartus dažniau nei kitos moterys. Tikslūs skaičiai nėra žinomi – Lietuvoje gyvena virš 120 tūkst. moterų su negalia, tačiau per pastaruosius septynerius metus vidutiniškai kasmet registruojami 147 smurto atvejai, o iš jų – nė vieno seksualinio pobūdžio.
2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, padaugėjo asmenų, kuriems teikiama pagalba. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai aptarnavo 14 tūkstančių klientų, o įsigaliojus oderiui per pirmuosius tris mėnesius atvejų buvo virš 5 tūkstančių. Prie šio skaičiaus dar prisideda ikiteisminių tyrimų atvejai bei asmeniškai besikreipiantys žmonės. Pastarųjų taip pat daugėja.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiama pagalba yra nemokama ir konfidenciali, ji yra kiekvieno žmogaus teisė. Kaip ir teisė gyventi be smurto.
SKPC pagalba
Pagalbą, nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje ar patiriant jo pavojų, gali gauti visi. Bet kokios formos smurtas, nesaugumo jausmas, grasinimai, nuolatinė įtampa – visa tai yra pakankamos priežastys kreiptis pagalbos, pasikalbėti. Teikiama pagalba prasideda nuo pokalbio telefonu, kurio metu konsultantė (-as) išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų̨ sprendimo būdus bei priemones. Esant poreikiui, suderinami psichologinių bei teisinių konsultacijų laikai. Teisininkai ir teisininkės konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.). Psichologė ar psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją, pamatyti su kuo ji susijusi, kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti.
Nelikite abejingais
Jei girdite ar matome smurtą, nelikite nuošalyje, informuokite žmogų apie pagalbos galimybes, esant reikalui patys iškvieskite policiją. Jei patiriate smurtą, nelikite abejingais sau – kiekvienas esame vertas saugaus gyvenimo be smurto, tad kreipkitės pagalbos. Nuo pagalbos jus skiria tik vienas skambutis ar žinutė. Kreipkitės telefonu 870055516 ar internetu apsilankę svetainėje specializuotospagalboscentras.lt. Visų akrediuotų SKPC kontaktus rasite čia: https://bit.ly/46L6FUk.
Pagalba prieinama ir asmenims turintiems klausos negalią. Vienas iš SKPC, Moterų informacijos centras, teikia konsultacijas smurto tematika ir gestų kalba. Konsultacijos kurtiesiems teikiamos nuotoliniu būdu – „Skype“ kontaktu SKPCpagalba, pirmadieniais 12-16 val.
Norintys gauti konsultaciją, privalo iš anksto užsiregistruoti el. paštu skpcregistracija@lygus.lt.
- Laukelyje „Tema“ įrašykite „Konsultacija gestų kalba“.
- El. laiške nurodykite savo vardą, pavardę, savo Skype vardą, pageidaujamą konsultacijos datą ir laiką.
- Esant galimybei, laiške nurodykite klausimą ar temą, dėl ko kreipiatės.
Teikiant nuotolinę pagalbą, konsultacijoje dalyvauja ir vertėja(s).
Kreiptis pagalbos – drąsus sprendimas, kuri padės žengti pirmuosius žingsnius saugaus gyvenimo link.