1. Gerosios praktikos pavadinimas | Specializuotas pagalbos centras |
2. Įgyvendinanti organizacija, šalis | Visagino šeimos krizių centras |
3. Įgyvendinimo lygmuo (nacionalinis, vietos savivaldos, įmonės/organizacijos) | Vietos savivaldos |
4. Gerosios praktikos tikslas/paskirtis | Užtikrinti vienodai prieinamos ir kokybiškos specializuotos kompleksinės pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims teikimą Ignalinos, Zarasų, Visagino savivaldybėje. |
5. Tikslinės grupės | Smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys |
6. Gerosios praktikos aprašymas | |
Viena iš bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. 2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas – mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje – tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Tokiu būdu pasiekiami ir pagalbą gauna tie žmonės, kurie nesikreipia patys. Visagino šeimos krizių centras nemokamai:
| |
7. Gerosios praktikos poveikis/įgyvendinimo stebėsenos rezultatas | 2018 m buvo suteikta pagalba – 272 asm., 2019 m. – 181 asm. |
8. Gerosios praktikos šaltinis, kontaktai | Asociacija Visagino šeimos krizių centras Statybininkų g 7, LT 31117, Visaginas Tel. 868660657 |
9. Svarbiausi patarimai norintiems pritaikyti/įgyvendinti šią gerąją praktiką | Centro specialistai galėtų būti skatinami atlikti daugiau visuomenės švietimo, kad miesto gyventojai galėtų daugiau sužinoti apie moterų krizių centrą. Be to, turi būti dedamos pastangos užtikrinti, kad smurto šeimoje ir jos pasekmių tema būtų labiau plėtojama regioninėje žiniasklaidoje. Turėtų būti organizuojami įvairūs mokymai ir seminarai moterims, kurie mokytų, kaip atpažinti smurto požymius ir paaiškintų visas galimas neigiamas pasekmes. Krizių centro specialistų ir kitų organizacijų darbe būtina įsidėmėti, kad priežastys, dėl kurių moterys negali arba nebando nutraukti santykių su tais, kurie kartais net kelia grėsmę jų gyvenimui, gali būti skirtingos, bet ne visada pagrįstos. Dažniausiai tai tiesiog baimė. Taip pat trūksta realių alternatyvų užimtumui ir finansinei pagalbai, ypač aukoms su vaikais. Būsto problema bei kultūrinės ir šeimos vertybės, ragina išsaugoti šeimą bet kokia kaina. Bet didžiausia problema aplinka, kuri įtikina auką, kad ji kalta dėl smurto ir kad jį gali sustabdyti paklusdama partnerio poreikiams. Be to, krizių centro konsultanto praktinė veikla yra susijusi su reikšmingais psichologiniais stresais, todėl būtina organizuoti psichologinės pagalbos sistemą, kad išvengti perdegimo sindromo. |