Pagal patiriamą stresą skyrybos užima antrą vietą po artimojo netekties. Tai visiems skausmingas gyvenimo etapas, tačiau pažeidžiamiausi yra vaikai. Jiems tėvų skyrybos gali sukelti emocinių, psichologinių sutrikimų, paskatinti ligų vystymąsi. Ypač vaikai kenčia, kai tėvai gražiuoju nesutaria ir jie tampa šantažo, manipuliacijos objektu.

Kaip užtikrinti vaiko teises po tėvų skyrybų? Kokia vaiko auginimo ir priežiūros praktika gali būti palankiausia vaikui, jo emocinei ir fizinei sveikatai?

Vaiko priežiūra po skyrybų – aktuali problema Lietuvoje, nes ištuokų daugėja

Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo įregistruota 19,7 tūkst. santuokų ir 8,6 proc. ištuokų. Tendencija nėra palanki – tuokiasi mažiau porų, o skiriasi daugiau. Jeigu išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, tikėtina, kad iš 100 susituokusių porų 39 išsituoks. 2018 m. po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų liko 6,6 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus (2017 m. – 6,5 tūkst.)

Vaikas turi teisę bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau Lietuvos teismų praktika rodo, kad dažniausiai vaiko gyvenamoji vieta po skyrybų nustatoma kartu su motina. Dėl to gali kentėti vaiko ir tėvo santykiai bei vaiko interesai, jeigu ribojamos jo bendravimo su tėvu galimybės. Praktika rodo, kad skyrybų atveju tėvai ne visada atsižvelgia į vaiko interesus, piktnaudžiauja ir vaikus laiko situacijos įkaitais.

Lietuvoje įkurta Lygiavertės tėvystės asociacija, kuri stengiasi padėti ir užkirsti kelią tėvų atstūmimui, kai vaikas gali bendrauti su vienu iš tėvų tik labai trumpą laiką ar prižiūrint psichologui. Manoma, kad padėti išspręsti šią problemą galėtų lygiavertės tėvystės praktika. Lietuvoje ji taikoma retai, tačiau yra šalių, pavyzdžiui, Švedija, kur tokia praktika yra prioritetinė ir kur dauguma išsituokusių porų vaiko auginimu ir priežiūra rūpinasi 50/50, t.y. savaitę vaikas gyvena su mama, savaitę su tėčiu. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių po skyrybų negalima užtikrinti tokio vaiko auginimo režimo (pavyzdžiui, naujos buvusių sutuoktinių gyvenamosios vietos yra toli viena nuo kitos ar kt.), nustatoma kita vaiko priežiūros tvarka.

Skyrybos ir vaiko priežiūra po skyrybų Švedijoje: praktinė patirtis

Patirtimi, kaip Švedijoje veikia lygiavertės tėvystės tvarka, sutiko pasidalyti ten gyvenantis ir dirbantis lietuvis:

„Apie tai, kad po skyrybų vaikas gali gyventi savaitę su tėvu ir savaitę su mama, žinojau iki skyrybų, nes nemažai bendradarbių, draugų gyveno tokiu režimu. Kadangi klausimus dėl vaiko priežiūros ir turto pavyko išspręsti bendru sutarimu, į teismą kreiptis nereikėjo. Švedijoje vaikų neturinčios poros ištuokiamos labai greitai, tačiau kai yra vaikų, nustatomas 6 mėn. laikotarpis viskam apmąstyti ir galutinai apsispręsti.

Lygiavertės tėvystės praktiką vertinu teigiamai. Man, kaip tėvui, tokia tvarka labai tiko, nes nenutrūko ryšys su vaiku, galėjau dažnai ir artimai bendrauti, visavertiškai dalyvauti savo sūnaus gyvenime. Po skyrybų pasikeitė mano ir buvusios sutuoktinės gyvenamosios vietos, tačiau sūnus lankė tą patį darželį, nekeitėme jo, kad netraumuotume, nes jis jau buvo pripratęs prie šio darželio, vaikų, auklėtojų, aplinkos. Jeigu sūnus sirgdavo, jį prižiūrėjo tas iš tėvų, pas kurį jis tuo metu gyveno. Artimas, nuolatinis bendravimas su sūnumi – didžiulis lygiateisės tėvystės pliusas.

Tokios tvarkos privalumas yra ir tai, kad kiekvienas iš buvusių sutuoktinių turi laiko sau, susitvarkyti savo asmeninius reikalus, darbus, pavyzdžiui, suplanuoti komandiruotę tą savaitę, kai neprižiūri vaiko.

Mano nuomone, dar vienas svarbus lygiavertės tėvystės pliusas – kad gyvenamąją vietą pakeitęs buvęs sutuoktinis su savimi negali išsivežti vaiko be kito sutuoktinio sutikimo. Tai galioja ir motinai, ir tėvui. Švedijoje didelis dėmesys skiriamas saugiai vaiko aplinkai. Jei vaikas yra pritapęs prie tam tikros aplinkos (darželio, mokyklos, draugų, kaimynų ir t.t.), atplėšti jį nuo įprastos aplinkos – vadinasi, traumuoti, sukelti stresą. Tai nėra palanku jo psichikai, ir to stengiamasi vengti. Todėl, jeigu mama išvyksta į kitą miestą, o buvęs sutuoktinis nesutinka, ji negali išsivežti vaiko. Vaikas lieka su tėvu, o motina su vaiku praleidžia kas antrą savaitgalį. Jeigu vyras sutinka, mama gali išsivežti vaiką, ir tuomet tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį.

Yra nuomonių, kad teisė augti su abiem tėvais buvusius sutuoktinius skatina palaikyti gerus santykius, tarsi dėl to lengviau išgyvenamas periodas po skyrybų. Man asmeniškai, priešingai, buvo sunku dažnai, kas savaitę matyti buvusią žmoną. Todėl galiausiai sutarėme, kad kiekvieną penktadienį vienas atveda sūnų į darželį, o kitas po darbo jį pasiima. Taip išvengėme dažnų susitikimų. Visus klausimus dėl būrelių, drabužių, kelionių ar panašiai spręsdavome telefonu ar susitikę, jeigu jau kitaip nepavykdavo.

Trūkumas, mano nuomone, galbūt yra dvi vaiko gyvenamosios vietos. Jis neturi vienų namų ir kas savaitę su lagaminu keliauja iš vienų namų į kitus. Manydami, kad tai galbūt gali trikdyti vaiką, nusprendėme lagaminą pakeisti laisvalaikio kuprine, kad tai galbūt sušvelnintų nuolatinio keliavimo įspūdį, suteiktų stabilumo jausmą.

Dabar jau mokyklą lankantis sūnus nėra vienintelis klasėje, turintis dvejus namus. Tokių vaikų jo klasėje daug. Beje, populiari ir dažnai per Švedijos televiziją rodoma baldų reklama irgi savotiškas įrodymas, kad dvejuose namuose gyvenančių vaikų yra daug ir kad skirtinga gyvenamoji aplinka gali kelti tam tikrų neigiamų emocijų. Minėtoje reklamoje vaikas, kuris savaitę praleido su mama, liūdi, nes nenori palikti savo jaukaus ir mielo kambario. Tačiau, atvykęs į tėčio būtą, pamato, kad čia jam įrengtas lygiai toks pat kambarys – tie patys baldai, daiktai ir t.t. Vaikas linksmas ir laimingas. Suprask, problema išspręsta, vaiko emocinė gerovė išsaugota.

Kita vertus, Švedijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad vaiko auginimo po skyrybų modelis 50/50 yra naudingiausias jo psichikos ir fizinei sveikatai, raidai, kad tokie vaikai būna emociškai stabilesni, jaučiasi laimingesni.

Lygiavertė tėvystė yra geras sprendimas, tačiau visais atvejais pirmiausia reikėtų stengtis užtikrinti vaiko interesus, o ambicijas tėvams palikti nuošaly, nes, nesusitarus geranoriškai, ginčus spręs teismas, o jis gali užtrukti, ir visa tai tikrai nebus naudinga vaikui.“

Švedijoje atlikti tyrimai skelbia, kad vaikai po skyrybų geriausiai jaučiasi turėdami dvejus namus – pas mamą ir pas tėtį

Pagal Švedijos Vaikų ir tėvų kodeksą, po skyrybų abu tėvai yra vaiko globėjai, nebent yra kreipiamasi į teismą ir suteikiama globos teisė vienam iš tėvų.

Naujausia Švedijos statistika rodo, kad 3 iš 10 vaikų po skyrybų su tėvais gyvena pakaitomis: savaitę pas mamą, savaitę – pas tėtį. Tačiau tais atvejais, kai jie daugiau gyvena su vienu iš tėvų, dažniausiai tai būna mama. Taip gyvena 47 proc. visų skyrium gyvenančių tėvų vaikų.

Upsalos universiteto mokslininkų teigimu, 50/50 režimu gyvenantys vaikai jaučiasi geriau ir turi mažiau psichologinių problemų negu gyvenantys su vienu iš tėvų. Universiteto mokslininkai ilgą laiką tyrė, kaip vaikus veikia gyvenimas dvejuose namuose. Tyrime dalyvavo 3656 moksleiviai.

„Vaikai, kurie daugiau gyvena su vienu iš tėvų, yra labiau susierzinę, jautriau į viską reaguoja, jiems yra didesnė psichikos ligų rizika“, – sako Upsalos universiteto Visuomenės sveikatos ir rūpybos mokslų katedros tyrėja Razije Salari.

Kajsa Wibling yra 15 metų, kiek prisimena, ji visada gyveno pakaitomis su vienu iš tėvų: „Manau, kad šiek tiek sunku nuolat kas savaitę važiuoti iš vienų namų į kitus, bet aš nenorėčiau gyventi be mamos ar tėčio“, – sako ji.

Svarbus aspektas po skyrybų – tolesnis tėvų bendravimas, iškilusių klausimų ar konfliktų sprendimas. „Naujame tyrime atidžiau pažvelgsime į tai, kaip tėvai sprendžia konfliktus ir kaip tai veikia vaikus“, – sako Raziye Salari.

Emma Öhrn Sinnerstad, Jonšiopingo (Jönköpingo) savivaldybės šeimos teisės sekretorė, pastebi, kad: „Daugelis šalies savivaldybių dabar siūlo mokymus „Vaikai tėvų dėmesio centre“. Jų tikslas – suteikti tėvams rekomendacijas, kurių jiems reikia norint sėkmingai bendradarbiauti su kitu tėvu. Norime, kad tėvai sutelktų dėmesį į vaikus ir jų interesus ir kad suprastų, kad jie nėra vieni, kad su tokia pačia situacija susiduria daug žmonių.“

Šaltiniai: https://www.svt.se/nyheter/lokalt/uppsala/skilsmassobarn-mar-bast-av-att-bo-varannan-vecka

Parengta 2021m. pagal projektą „Moterų ir vyrų lygybės skatinimas darbe, visuomenės gyvenime ir savivaldoje“, skirtą Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano 2018–2021 metams priemonėms įgyvendinti 2021 metais.

Projektą remia Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.